ugningas

ugningas
ugnìngas, -a adj. (1) K, NdŽ, , ,(3) Š; Q182, SD1110, SD220, H174, R, , Sut, N, M, L 1. apimtas ugnies, degantis: Tu davei jiemus ugningą stulpą, kursai jiemus nežinomą kelią rodė CII711. O viršun visų daiktų ėmę skydą vieros, kuria galėtumbite išgesyt visas ugningas strėlas piktojo BtPvE6,16. Ale dabokimės, idant viskam sugrūvant ne grūtumbim drauge, būtent į aną ugningą duobę Ns1854,3. Jakšto tėvas vasaroj auštant pamatė medžių aukštume lekiantį bjaurų pavidalą, lyg kokį varložgalvį su ilga uodega, o iš snukio ugningus obuolius pirm savęs leidžiantį BsMtII131. Tai Dievas jam nebūtų pasirodęs ugningame krūme brš. O ne kartą ir iš pačios žemės laužiasi ugningos srovės ir verčia viską pelenais Vd. Bei angelas Pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Ugningi žalčiai ir skorpionai BB5 Moz8,15. Ugnìngas lytus KI435. | prk.: Priklauso, viršininke, gauti stiklelį ugningo (labai stipraus) skystimo . Visokias Dievo žodis yra ugningas aba kaip ugnies skyda SPI356.
ugnìngai adv. K; D.Pošk.skleidžiantis ugnį: Ugnìngas (ugnies išmetęs) kalnas (ugnikalnis) KII332.Gmž prk. karštas, aistringas: Ugnìngos akys KI435. Žinau, kad tai buvo vyras ugningų norų, milžiniško troškimo kupinas, Perkūno galybę prilygti geidžiąs V.Krėv. Aš myliu gyvenimą – jauną, ugningą, kaip myli pavasarį lauko gėlė! S.Nėr. Ugningas poeto žodis .
ugnìngai adv.; MuzŽ: Kalbėti ugnìngai NdŽ. Ugningai groja smuikininkas . Jo akys ugningai dega .
2. kuris ugnies spalvos, ryškus kaip ugnis: Akmuo karbunkulas ugningas žėrįs kaipo žarija deganti SPII215. Pasirodydavęs … juodas vyrukas su raudonoms kelinėms irgi su ugningoms akimis BsV181. 3. Trs, Brž prk. smarkus, veržlus: Jam iš dangaus atsiuntė vežimą ir arklius ugningus BPI43.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • ugningas — ugni̇̀ngas, ugni̇̀nga bdv. Ugni̇̀ngi žõdžiai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aitvaras — sm. (3a) 1. SD129 žmonėms turtus nešanti pasakų būtybė: Aitvaras jam visas gėrybes suneša N. Aitvaras driekiasi; kad su piningais, tai ugningas J. Kai tik vakaras, tai, žiūrėk, ant Bražio klėties ir nusileidžia aitvaras ir pradeda vemti į klėtį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūkis — brū̃kis sm. (2) 1. braukimas, traukimas: Plunksnos brū̃kis KI426. Apgrabu padirbai, brū̃kiais šlavei J. Perbraukė porą brūkių per balkį su šluota Žem. Geras pjovėjas suks sieksninį brū̃kį, ir yr klėbys rugių Als. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liepsningas — liepsnìngas, a adj. (1) 1. SD254, N, K su didele liepsna: Iš beržų, pušų liepsnìnga ugnis J. Jaunikaičiai, įmestieji ing pečių liepsningą KN199. liepsnìngai adv.: Malkas vartodavo alksnines ar liepines, nes jos nesproginėja ir liepsningai dega …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • strėla — strėlà sf. (4) K.Būg, Š, NdŽ, FrnW, KŽ, (2) K, strėla (1) LD229(Lkm) žr. strėlė: 1. VlnE150, Q218,386, SD1176, KlG257, R, MŽ, Sut, N, KBII81, Jms, I, Š, L, Rtr Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strėlą ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ugningumas — ugningùmas sm. (2) DŽ, NdŽ; L256 → ugningas 1: Atskira demonų savybė yra ugningumas ir kibirkštingumas rš. ║ Jaunuolis savo ugningumu viską nugali rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ugniuotas — ugniuotas, a adj. (1) žr. ugningas 1. ║ prk.: Jis laimėdavo jas vienu dirstelėjimu ugniuotų akių rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ugniškas — ùgniškas, a adj. (1) NdŽ žr. ugningas: 1. O jei neužlaikysite tų įsakymų, bausiu jus ugniškomis liepsnomis brš. ùgniškai adv. NdŽ. ║ Atskirs piktus nu gerųjų ir mes anus ing ugnišką pečių brš. ║ Jei siela būtų kūniška, tad turėtų būti ugniškos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ugnėtas — ugnėtas, a adj. (1) NdŽ; G118 žr. ugninis: 1. KŽ, KN187 Ant viršukalnio atsivėrė ugnėta versmė IM1862,24. Visas strėlas ugnėtas ano piktojo viera užgesyti laimingai galėtumime MKr26. Žarijus ugnėtus sukuopsi ant galvos KlbIII241(brš). |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”